Naujienos

Apskaičiavo uždarbio ir NT kainų santykį Panevėžyje: užuot nusipirkęs vieną butą Vilniuje, čia gali nusipirkti du ar net tris

Panevėžio plėtros agentūros apibendrinti duomenys rodo, kad iš užsienio grįžtančiųjų į Panevėžį skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo beveik 90 proc. Specialistai šią tendenciją aiškina išaugusiu miesto infrastruktūros patrauklumu, didėjančiomis darbo rinkos galimybėmis ir mažesnėmis nei kituose didmiesčiuose pragyvenimo sąnaudomis.

Klestėjo net per pandemiją

Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl Panevėžys tapo vėl patrauklus. Anot jos, tai lemia miesto pritaikymas šeimai, sudarant puikias sąlygas gauti aukštos kokybės švietimo paslaugas, sparčiai vykdomas miesto infrastruktūros atnaujinimas, sukuriantis vis daugiau patrauklių laisvalaikio erdvių, bei investuotojų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas bei puoselėjančių vakarietišką darbo kultūrą, pritraukimas.

Kaip teigia agentūros vadovė, bendraujant su svetur esančiais lietuviais paaiškėjo, kad daugeliui grįžti į Panevėžį svarstančių žmonių labiausiai rūpi švietimo ir įsidarbinimo galimybių klausimai. Atsakydama į juos, M. Miniotaitė kaskart pabrėžia, kad Panevėžys – vienas stipriausių Lietuvos pramoninių miestų, tad net pandemijos laikotarpiu gamybinės įmonės Panevėžyje augo visiškai nesusvyravusios, o darbuotojų poreikis šiame mieste dar labiau išaugo.

„Planuojama, kad 2022 metais vien Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bus sukurta daugiau nei 1 000 darbo vietų“, – tvirtino M. Miniotaitė.

Panevėžio plėtros agentūros direktorės teigimu, stipri pramonė, sukurianti trečdalį regiono bendrojo vidaus produkto, ir yra didelis miesto privalumas. 

Tokiai minčiai pritaria ir netoli prekybos centro „Babilonas“ esančios Panevėžio LEZ vadovas Rokas Krivonis. Jo teigimu, laisvojoje ekonominėje zonoje nuolat plečiami pajėgumai, statomi nauji pastatai, didinamos gamybos apimtys, tad taip pat auga ir darbuotojų skaičius.

„Iki šiol į Panevėžio LEZ investuota 30 mln. eurų. Planuojama, kad per ateinančius metus pritrauktų investicijų suma išaugs beveik dvigubai ir pasieks 50 mln. eurų. Šiais ir kitais metais mūsų LEZ’e vyks bent 6 didelių objektų statybos, o pasibaigus pandemijai ir atsivėrus galimybėms keliauti investuotojų ir darbdavių pritraukimas į mūsų teritoriją taps dar paprastesnis, tad ir rezultatai, manome, bus dar geresni“, – sakė R. Krivonis.

Mažesnės kainos – daugiau galimybių

Pasak Panevėžio plėtros agentūros vadovės M. Miniotaitės, santūrios gamyklų sienos Panevėžyje slepia ne tik tvarkingas, patogias darbo vietas, vakarietišką darbo kultūrą, motyvacines sistemas, kopimo karjeros laiptais galimybes, bet ir darbo užmokestį, kuris, palyginti su būsto, pramogų, vaikų būrelių kainomis, yra konkurencingas.

Lietuvos statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad Panevėžyje kainos didėja mažiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių, o vidutinis darbo užmokestis šiame mieste į rankas 2021 metų pirmąjį ketvirtį siekė beveik 875 eurus. Kad toks uždarbis yra pakankamas net ir norint įsigyti būstą Panevėžyje, patvirtino ir NT specialistė.

Pasak „Inreal“ Panevėžio NT brokerės Kristinos Šlikienės, vidutinė nenaujo dviejų kambarių buto kaina Aukštaitijos sostinėje svyruoja tarp 900–1 000 eurų už kvadratinį metrą. Norintieji nuomotis poros kambarių butą tam turi būti pasiruošę skirti nuo maždaug 200 iki 350 eurų per mėnesį. „Už tuos pinigus, kuriuos išleistum vienam butui Vilniuje, Panevėžyje gali nusipirkti du ar net tris butus. Dėl to randasi vis daugiau žmonių, kurie investuoja į NT Panevėžyje ir jį nuomoja“, – sakė K. Šilkienė.

Visą straipsnį skaitykite portale DELFI.