Naujienos

Inovatyvios pramonės centras

Pasirinkta strategine kryptimi tvirtai žengiantis Panevėžys išgyvena tikrą renesansą.

Nors praėję pandeminiai metai nebuvo lengvi, jie nesustabdė investicijų į miesto augimą, inovacijų įvairiose srityse ir darbo vietų kūrimo.

Kad Aukštaitijos sostinė eina teisingu keliu, rodo tarptautinis įvertinimas ir statistiniai duomenys – pernai gyventojų skaičius augo reikšmingiausiai iš visų didžiųjų Lietuvos miestų.

Miesto prie Nevėžio vizija iki 2030-ųjų: Panevėžys – patirtys, pokyčiai, pažanga

„Jau dabar Panevėžys išgyvena virsmą visose srityse, pradedant atnaujinama infrastruktūra, tvarkomomis viešosiomis erdvėmis ir baigiant patrauklios aplinkos kūrimu verslui, švietimui, kultūrai bei inovacijoms. Panevėžys vis atviresnis kuriantiems žmonėms: verslininkams, mokslininkams, menininkams, pedagogams, aktyvioms bendruomenėms, jaunimui. Skirtingas patirtis vienijančios iniciatyvos stiprina miestą – daro jį atsparesnį netikėtoms grėsmėms, patrauklesnį gyventojams ir investuotojams“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Panevėžio pažangą pripažino ir tarptautinė bendruomenė – „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ komanda, stebinti miestų bei regionų verslo galimybes tarptautiniu mastu, Aukštaitijos sostinę įvertino už investicinį atsiperkamumą, gebėjimą puikiai paskirstyti savo išteklius.

Kas dvejus metus skelbiamame Europos ateities miestų ir regionų reitinge Panevėžiui skirta ketvirtoji vieta Europos miestų, turinčių mažiau nei 100 tūkst. gyventojų, kategorijoje.

Panevėžio plėtros agentūros vadovės Monikos Miniotaitės teigimu, Aukštaitijos sostinės įvertinimas tarptautiniu mastu rodo didelį miesto potencialą ir padeda pritraukti naujų investicijų.

 „Šie reitingai tampa atspirties tašku Europos regionų ir miestų tarpusavio konkurencijoje pritraukiant investicijas. Panevėžys nuosekliai dirba įgyvendindamas verslo aplinkos gerinimo iniciatyvas. Esame tikri, kad ateityje Panevėžys gali įsiveržti į lyderių gretas ir kitose reitingo kategorijose“, – neabejoja M. Miniotaitė.

Investicijos auga

Panevėžys užsibrėžęs aiškų ir ambicingą tikslą – tapti šiuolaikinės pramonės centru.

Šio sektoriaus įmonių vykdomos materialinės investicijos mažėjo menkiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais.

Toliau sėkmingai įgyvendinamos dar 2020 m. suplanuotos investicijos Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ): kyla 17 070 kv. metrų automobilinių kabelių pynių gamintojo „AQ Wiring Systems“ gamybinis pastatas, kuriame dirbs apie 1300 žmonių.

Dar 100 žmonių įdarbinti pasiruošusi apsauginių pakuočių gamintoja „Komex“, statanti 24 000 kv.m gamybinį pastatą.

LEZ teritorijoje plėtrą suplanavęs čiužinių ir baldų gamintojas „Ekornes“, duonos gaminių kepėja bendrovė „AR maistas“.

Šios įmonės numačiusios įdarbinti po pusšimtį žmonių.

Panevėžio LEZ veiklą ir gamybines patalpas plečia „Easy start“ paslaugų paketu pasinaudojusi elektronikos gamintoja „Leesys“.

Aiškesnių kontūrų įgijo regionui dideles perspektyvas atversiantis geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ ir inicijuotos diskusijos dėl galimybės įrengti keleivių stotį Panevėžyje. „Neabejotinai šis projektas taps reikšmingu postūmiu, keliant miesto verslo aplinkos konkurencinį pranašumą ir didinant čia jau veikiančių bei naujų investuotojų produkcijos eksporto kelių galimybes“ – teigė meras R. Račkauskas.

Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, tai duos didžiulę pridėtinę vertę visam regionui: atsiras daugiau galimybių pritraukti investicijų, bus kuriamos naujos darbo vietos: „Dalis žmonių nė neįsivaizduoja, kokios perspektyvos laukia Panevėžio ir jo gyventojų. Naujoji vėžė pagerins tiek susisiekimą, tiek infrastruktūros plėtrą. Panevėžys yra viduryje kelio tarp Varšuvos ir Talino, tad miestas įgauna atitinkamą svarbą. Neabejoju, kad tiek savivalda, tiek verslas išnaudos šią situaciją.“

Kvalifikuoti darbuotojai – įmanoma misija

Panevėžyje verslas, atremdamas pandeminius iššūkius, stiprėjo, tačiau didesnę plėtrą labiausiai lėtina kvalifikuotos darbo jėgos stygius.

2021 m. liepą–rugsėjį surengtoje apklausoje net 70 proc. visų apklaustų įmonių teigė susiduriančios su žmogiškųjų išteklių trūkumu.

Labiausiai darbuotojų stigo gamybos (76 proc.) ir transporto (75 proc.) sektoriuose. Vertindamos darbuotojų stygiaus poveikį, įmonės teigė, kad darbuotojų trūkumas daro didžiausią įtaką jų veiklos plėtrai.

Panevėžio plėtros agentūros atlikta darbo rinkos prognozių analizė parodė, kad verslas neigiamai vertina tiek bendrą darbuotojų pasiūlą, tiek aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą – tokius atsakymus pasirinko atitinkamai 37 proc. ir 34 proc. respondentų.

Verslo atstovai nurodė, kad turėtų būti skiriama daugiau dėmesio darbuotojų paruošimo kokybei gerinti, perkvalifikuoti į regiono verslui aktualias specialybes, taip pat naujiems talentams pritraukti.

Į žmogiškųjų išteklių trūkumo problemos sprendimą įsitraukia ir mieste veikiančios aukštosios mokyklos – KTU Panevėžio fakultetas, Panevėžio kolegija, pats verslas.

Unikalių elektrotechninių sistemų gamintoja bendrovė „Harju Elekter“ įsteigė mokymų akademiją, kurioje jaunus žmones supažindina su inžinerinėmis profesijomis, suteikia jiems galimybę įgyti praktikos dar iki studijų, o esamiems darbuotojams – kelti kvalifikaciją ir siekti karjeros. Akademija bendradarbiauti kviečia miesto mokyklų vadovus, o 10–12 klasių moksleiviai laukiami nemokamame inžinerines kompetencijas ugdančiame būrelyje.

Investicijos į būsimus darbuotojus

Į jaunųjų panevėžiečių ugdymą ateičiai investuoja ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Populiaraus robotikos centro „RoboLabas“ kaimynystėje duris atvėrė modernus Panevėžio STEAM atviros prieigos centras.

„RoboLabas“ laukia nutrūktgalvių kūrėjų nuo penkerių metų. Čia per įtraukiantį neformalųjį ugdymą, žaidimus ir kūrybiškumo skatinimą jaunieji panevėžiečiai supažindinami su naujausiomis technologijomis, ugdomas jų kritinis mąstymas, komandinio darbo įgūdžiai, kitos būtinos kompetencijos. O STEAM centre įrengtos keturios specializuotos laboratorijos – chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT, taip pat kol kas vienintelė šalyje dirbtinio intelekto. Patraukli ugdomoji veikla skatina jaunimą domėtis sudėtingais STEAM sričių mokslais, su jais susijusiomis studijomis.

„STEAM centre sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją mokytojams, čia atviros durys ir miesto bendruomenei. Siekiame, kad šis centras būtų Panevėžio regiono tyrimų, atradimų ir kūrybine inovacijų erdve“, – teigė meras R. Račkauskas.

STEAM centre prie dirbtinio intelekto laboratorijos įrengimo prisidėjo ir miesto verslas. Technologinių procesų automatizavimo įmonė TPA, įgyvendinanti individualiai pritaikytus inžinerinius sprendimus elektrotechnikos ir automatikos srityse, padovanojo centrui mokomuosius praktiniam darbui pritaikytus stendus su „Siemens“ valdikliais. Jais moksleiviai ir pedagogai gali programuoti procesų valdymą tokį, koks naudojamas pramonėje, žemės ir namų ūkiuose, medicinoje.

Bendrovė „Roquette Amilina“ finansavo hidroponinio šiltnamio įrengimą. Hidroponinio šiltnamio galimybės ir moderni augalų auginimo kelionė ne vieną jaunąjį panevėžietį paskatins dar daugiau domėtis gamtos mokslais, taip pat ši edukacinė erdvė padės atlikti tiriamuosius darbus, dalytis tyrinėjimo patirtimi ir labai prisidės prie gamtamokslinio ugdymo.

„Išgirdę, kad Panevėžio regiono moksleiviams bus kuriamas STEAM centras, nė kiek nesuabejojome, jog verta prisidėti prie šios iniciatyvos, kuri jaunajai kartai leis praktiškai susipažinti su naujausiomis augalų auginimo technologijomis. Šių dienų realijos ir ateities tendencijos aiškiai rodo, kad jau mokyklos suole be galo svarbu praktiškai išbandyti, kaip aprašomos technologijos veikia realybėje“, – tvirtino bendrovės „Roquette Amilina“ vadovas Edvinas Bernotas.

Anot Panevėžio švietimo centro padalinio vadovės Astos Malčiauskienės, pasakojant apie miesto išskirtinumą, reikėtų kalbėti ne tik apie STEAM centrą, bet ir apie visos STEAM ugdymo sistemos kūrimą, kai vaikai nuo pat mažų dienų skatinami domėtis tiksliaisiais ir gamtos mokslais. „Džiaugiamės, kad į STEAM veiklas aktyviai įsitraukia miesto verslo įmonės. Jos ne tik prisideda prie mokymo priemonių finansavimo, bet ir parodo savo sėkmės istorijas. Tai ne mažiau svarbu – matant tokius sėkmingus pavyzdžius, auga vaikų susidomėjimas inžinerinėmis profesijomis, kurių dabar labai reikia miestui“, – sakė A. Malčiauskienė.

Verslo ir mokslo duetas

Miesto aukštojo mokslo įstaigos toliau sėkmingai bendradarbiauja projekte „Investors‘ Spotlight“, kurį vykdo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ su asociacija „Investors‘ Forum“.

Šis projektas skirtas verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti ir užsienio investuotojams aktualioms studijų programoms populiarinti.

„Abiturientų studijų krypčių pasirinkimo tendencijos rodo, kad ne mažiau svarbu kartu bendradarbiauti jau vykdant profesinį orientavimą ir skatinant mokinius pasirinkti miesto įmonėms aktualias mokymo programas. Tokioms iniciatyvoms, kaip ir miestą, patogią vietą gyventi ir dirbti, pristatyti jauniems specialistams, šiuo metu gyvenantiems regione, kitame Lietuvos didmiestyje ar užsienyje, ir toliau bus skiriama daug mūsų komandos dėmesio“, – teigė Plėtros agentūros direktorė M. Miniotaitė.

Jaunoji karta rinktis ateities profesiją kviečiama ir per įvairias iniciatyvas. Trečius metus Panevėžyje vykdoma iniciatyva „Pamokos matuojasi Panevėžį“, suteikianti galimybę moksleiviams susipažinti su miesto įmonių veikla, mokytis per patirtis, atliekant įmonių pasiūlytas užduotis, ir geriau suvokti verslo specifiką.

Taip pat jau antrus metus Panevėžio plėtros agentūra bei regioninis karjeros centras „Karjeras“ pristato iniciatyvą „Pasimatuok profesiją“. Jos metu įgyvendinama pasaulyje populiarėjanti „šešėliavimo“ (shadowing) – patyriminio mokinių profesinio veiklinimo stebint įprastą tam tikros profesijos atstovo darbo pobūdį – programa. Moksleiviai turi unikalią galimybę pažinti profesiją, o įmonės – pristatyti save potencialiems ateities darbuotojams.

STEAM centre sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją mokytojams, čia atviros durys ir miesto bendruomenei. Siekiame, kad šis centras būtų Panevėžio regiono tyrimų, atradimų ir kūrybine inovacijų erdve.

Skaitmeninių technologijų „smėlio dėžė“

Panevėžys toliau žengia išmaniųjų technologijų kryptimi. Matant technologijų potencialą didinti ne tik verslo įmonių, bet ir viešojo sektoriaus efektyvumą, Panevėžio strateginiame plėtros 2021–2027 m. plane iškeltas uždavinys sukurti patrauklią aplinką naujų skaitmeninių technologijų bandymams mieste.

Panevėžio plėtros agentūra, pernai pradėjusi įgyvendinti du „GovTech“ projektus, padedančius viešajam sektoriui diegti išmaniąsias technologijas, šiais metais kreipiasi į inovatyvių sprendimų kūrėjus – kviečia atvykti ir išbandyti prototipus Panevėžyje.

Pirmoji technologinė naujovė mieste – su 2021 m. Lietuvos metų dirbtinio intelekto įmone išrinkta UAB „Neurotechnology“ kuriama duomenų rinkimo, apdorojimo ir modeliavimo sistema, leisianti daryti ilgalaikes prognozes ir padėsianti priimti regionui svarbius strateginius sprendimus. Bendrovės kuriamas skaitmeninis įrankis padės numatyti darbo rinkos poreikius ir prognozes.

 „Sprendimus dažniausiai kuriame užsienio rinkai, tačiau galimybė prisidėti prie „GovTech“ iššūkių ir kurti inovacijas Lietuvos viešajam sektoriui patraukė mūsų dėmesį. Peržiūrėję pateiktus iššūkius susidomėjome Panevėžio užduotimi – sukurti skaitmeninį įrankį, skirtą darbo rinkos prognozėms. Kurdami šią sistemą, buvome maloniai nustebinti atvirų duomenų kiekio ir darbo su Panevėžio plėtros agentūra, padėjusia įsigilinti į problematiką ir susisteminti skirtingus duomenis“, – teigė UAB „Neurotechnology“ dirbtinio intelekto / mašininio mokymosi inžinierius Vytas Mulevičius.

Antrasis „GovTech“ sprendimas – virtualiosios realybės žaidimas, lankytojams atveriantis virtualias duris į miesto pramonės įmones. Šis žaidimas pristatytas birželio viduryje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „GovTech Baltic Leaders 2022“.

Jau netrukus Panevėžys pakvies netgi į virtualią kelionę kosminiu laivu – drauge su virtualiosios realybės turinio kūrėjų komanda „Iron Cat“ sukurtas žaidimas suteiks galimybę apsilankyti trijose miesto įmonėse ir susipažinti su Panevėžio pramonės istorija, kasdieniais įmonių procesais ir gaminamais produktais.

Pasak M. Miniotaitės, dalyvavimas „GovTech laboratorijos“ iššūkių serijoje tapo stipria paskata pritaikyti inovacijas Panevėžio viešajame sektoriuje ir taip išplėsti Pramonės 4.0 strateginės krypties apimtį.

Kartu tai padrąsinimas imtis naujų projektų ir ieškoti būdų, užtikrinančių inovacijų plėtrą mieste.

„Panevėžys turi puikias galimybes tapti skaitmeninių technologijų „smėlio dėže“ ir taip dar labiau sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią Pramonė 4.0 ekosistemą. Norime, kad skaitmeninių technologijų sprendimai mieste būtų išbandomi ir pritaikomi vis dažniau. Panevėžys – patogaus dydžio miestas, kuriame veikia atviros prieigos laboratorijos, sparčiai atnaujinama infrastruktūra, įstaigos ir įmonės yra aiškiai įsivardijusios inovacijų kryptį. Manome, kad tai puiki erdvė skaitmeninių technologijų kūrėjams greitai ir efektyviai išbandyti savo sprendimus realiomis sąlygomis“, – pasakojo Panevėžio plėtros agentūros direktorė.

Kitoks miesto veidas

Panevėžio patrauklumą tiek verslui, tiek gyventojams didina gerinama logistinė infrastruktūra, tęsiama gatvių ir viešųjų erdvių rekonstrukcija. Nutiesta daugiau nei 30 metų miesto planuose buvusi Šiaurinė gatvė – strateginis objektas ne tik viso miesto, bet ir priemiesčių gyventojams. Mieste daugėja erdvių aktyviam laisvalaikiui ar ramiems šeimos pasivaikščiojimams: po rekonstrukcijos naujais traukos centrais tapo Kultūros ir poilsio bei Skaistakalnio parkai, Marijonų sodas, atnaujinta marių pakrantė, Nevėžio upės prieigos, Laisvės aikštė, Nepriklausomybės aikštė bei Senvagė.

„Didžiulius panevėžiečių ir miestą aplankančių svečių srautus pritraukia Senvagėje įrengtas vienintelis toks Baltijos šalyse plaukiojantis fontanas. Panevėžys greitai didžiuosis ir modernia, vieno žymiausių Lietuvos architektų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko architektų studijos suprojektuota autobusų stotimi, pasirašyta rangos darbų sutartis statyti modernų, olimpinius standartus atitinkantį 50 m ilgio 10 takų baseiną“, – sakė meras R. M. Račkauskas.

Kryptis – į Panevėžį

Įpusėjęs ir vienas laukiamiausių mieste projektų – naujos kartos muziejaus, šiuolaikinio meno, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvės – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – statybos.

Baigiama atnaujinti ir visuomenės veikėjo, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, kurioje Lietuvos bei užsienio menininkams duris atvers vienijantis kūrybiškumo centras „Pragiedrulių sodyba“. Šioje menininkų rezidencijoje apsistos ir kurs ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių profesionalūs meno atstovai. Čia jie įsitrauks į bendruomenės veiklas, susipažins su Panevėžio kūrėjais, kūrybiniais procesais, organizuos edukacijas.

„Pragiedrulių sodybos“ bendrųjų erdvių kuratorės, kultūrinių projektų iniciatorės Vaidos Andrijauskaitės nuomone, tai bus unikali patirtis: „Kurti atvykę stiprūs, žinomi menininkai išsiveža miesto vardą, ir jo reputacija auga. Menininkų įtaka Panevėžiui – milžiniška, o šito miesto potencialas yra labai didelis.“ Panevėžys gali didžiuotis istorinio paveldo ir šiuolaikinės kultūros derme. Mieste plėtojama pramoninio turizmo kryptis, jungianti vietos kultūros, meno ir verslo bendruomenės pajėgas rengiant tokius projektus kaip parodos buvusios kineskopų gigantės „Ekrano“ gamyklos teritorijoje, įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nebeveikiančiame požeminiame vandens rezervuare. Turistams duris atveriančios veikiančios pramonės įmonės reprezentuoja savitą ir išskirtinį Panevėžio miesto identitetą.

Veržliai atsinaujinantis, sparčiai besikeičiantis Panevėžys šiuo metu kuria ir naują savo vizualinį identitetą, iš kurio būtų lengvai atpažįstamas, kuris didintų šio Aukštaitijos miesto žinomumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, augintų gyventojų pasididžiavimą juo. Į šį kūrybinį paieškų procesą įsitraukę ir patys panevėžiečiai.

Šaltinis: IQ