Miestas, kuris (į)traukia: Panevėžio žemėlapis pagal Moniką Miniotaitę
Panevėžys – miestas, kuris (į)traukia – čia kuriasi gražėjančios erdvės, naujos miesto legendos ir įvairiausios patirtys atvykusiems svečiams. Tačiau kiekvienas jį patiria skirtingai – nuo įdomiausių renginių, gražiausių ir įkvepiančių vietų iki dinamiškų veiklų ir malonaus poilsio. Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ domisi, kaip Panevėžį mato ir kokiomis mėgstamiausiomis vietomis bei rekomendacijomis dalinasi pati agentūros direktorė Monika Miniotaitė.
Monika, Tau teko pagyventi įvairiausiuose užsienio miestuose – nuo Kinijos uostamiesčio Ningbo iki svajingojo Paryžiaus, tačiau galiausiai persikėlei gyventi į Panevėžį. Kokie miesto privalumai paskatino priimti tokį sprendimą?
Sprendimas buvo spontaniškas – tiesą sakant, priimdama darbo Panevėžyje pasiūlymą apskritai beveik nieko nežinojau apie Panevėžį. Tačiau miesto privalumas buvo tai, kad jis laukė tokių atvykėlių kaip aš – jaučiau, kad mano idėjos yra reikalingos, nuomonė – gerbiama, o žmonės – šiltai priimantys į savo ratą.
Tai turėjo būti pusės metų projektas, po kurio turėjau sugrįžti atgal į Vilnių. Bet tiek laiko užteko pamilti miestą, užmegzti ryšį su jo gyventojais, patikėti jo potencialu ir įsikvėpti jo ambicijos. Ir štai šį rugsėjį jau bus šešeri metai kaip aš čia.
Kuo Panevėžys Tau asmeniškai kitoks nuo jau aplankytų didmiesčių?
Milijoninis Ningbo neatrodė toks jau didelis savo galimybėmis, kai angliškai su niekuo susikalbėti nepavyko, o norėdama kur nors nuvažiuoti turėdavau skaičiuoti autobuso stoteles, nes man trisdešimt penktoje išlipti – žemėlapių programėlė neveikė, o informacija visur buvo pateikiama tik hieroglifais. Lygiai kaip ir Paryžius neatrodė toks svajingas, kai reikėdavo kasdien veržtis per biurokratijos džiungles.
Tie miestai buvo puikūs, gyvenimą juose prisimenu su didžiausiais sentimentais, o Panevėžyje yra savų iššūkių, bet jie kitokie – labiau savi. Panevėžys man – tarsi „smėlio dėžė“, mažytė Lietuva, įdomiausioms, drąsiausioms idėjoms išbandyti. Miestas išalkęs pozityvių pokyčių, todėl kiekviena nauja iniciatyva, net jei ir visai nedidelė, čia vertinama labiau. Taigi lengviau pajusti, kad esi ne šiaip gyventojas, bet aktyvus miesto kūrėjas, kurio veiksmai atneša apčiuopiamų rezultatų – man šis jausmas yra naujas ir labai malonus.
Kokias miesto siūlomas galimybes išnaudoji labiausiai?
Patogus miesto dydis padeda išnaudoti visas jo siūlomas galimybes. Dirbu miesto centre, todėl bet kuriai miesto daliai pasiekti užtenka vos 10-15 minučių. Jau įpratau į treniruotę ar į renginį išeiti likus 10 minučių iki jo – pėsčiomis nueinu ir dar laiko lieka, o ir įvairių užsiėmimų kainos čia palankios. Tokiomis sąlygomis sunku rasti priežasčių nesiimti naujos veiklos.
Panevėžyje gausu veiklų – nuo meno ir kultūrinio pažinimo iki aktyvių pramogų bei ramaus poilsio gamtoje. Kokį laisvalaikį mieste renkiesi Tu? Kokias erdves lankai?
Panevėžyje galima išbandyti pačių įvairiausių veiklų, apie kurias šiaip gal net nepagalvotum. „Makbetas“ siaurojo geležinkelio depe, naujoji „Stasys Museum“ terasa su panoraminiu miesto vaizdu, skaniausi mieste „Bazaar Bab“ falafeliai, vis naujos, akiratį praplečiančios parodos Dailės galerijoje (tiek skirtingų parodų turbūt niekad iki Panevėžio nebuvau lankiusi), fotografijos ar mandalų piešimo užsiėmimai kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ (nors įprastomis aplinkybėmis nei fotografuoju, nei piešti mėgstu, bet, va, mandala jau kabo namuose ant sienos – kartočiau!), krepšinio varžybos (įprastai irgi nežiūrėdavau, bet čia nuėjus į areną taip užkabino...), protmūšiai (pirmą kartą juos ir išbandžiau būtent Panevėžyje), gyvos muzikos koncertai bare „Garsiakalbis“ rudeniškiems vakarams praskaidrinti, net Goldbergo mašinos konstravimas vienos iš miesto mokyklų kieme inžinerijos mėnesiui paminėti – nes kodėl gi ne?!
Kaip atrodo Tavo vakarai mieste? Kur atsipalaiduoji ir atitrūksti nuo kasdienių rūpesčių bei minčių?
Po įtempto visos dienos protinio darbo stengiuosi vakarus leisti taip, kad galva pailsėtų, o kūnas – pavargtų. Nepraleidžiu galimybių dalyvauti salsos, bachatos, kizombos šokių vakarėliuose. Panevėžyje jau susikūrė nemaža šių šokių mėgėjų bendruomenė, o vasarą šokiai vyksta ir miesto erdvėse – ant Nevėžio terasų, parkuose, kavinių kiemeliuose.
Vakarais dėmesio reikalauja ir mano šunė Aura. Jai energija visuomet veržiasi per kraštus, todėl labai džiaugiuosi, kad visai netoli namų, prie „Ekrano“ marių, yra puikiausios šunų vedžiojimo aikštelės. Ten pilna visokiausių kliūčių šuniškiems pratimams atlikti – vaikydama Aurą kaskart mąstau, kuri kurią čia „iškraudinėja“.
Taip pat mėgstu ilgus žygius gamtoje, bet kai nepavyksta išvykti už miesto, labai puikiai suveikia gražus maršrutas palei upę nuo Kultūros ir poilsio parko miesto vakarinėje dalyje iki pat Pajuosčio rytinėje miesto pusėje. Einant pirmyn ir atgal susidaro bent 20 kilometrų, o pakeliui dar galima įšokti atsigaivinti į marias.
O kas Tau Panevėžyje yra neįprasto ir išskirtinio, ką turistas turėtų žinoti?
Mane Panevėžys žavi savo pramonine istorija. Pamenu, vos čia atvykusi ėjau ieškoti „Ekrano“ gamyklos teritorijos – įdomu pamatyti buvusios įmonės mastą, stebėti teritorijos evoliuciją, suvokti gamyklos įtaką miestui. Nuo to paties pavadinimo marių iki daugelį miesto renginių organizuojančio Panevėžio kultūros centro ir pasaulyje pripažintos meninio stiklo studijos „Glasremis“ – viso to pradžia vienaip ar kitaip susijusi su kineskopų gamintoja.
Panevėžys stengiasi sukurti kuo daugiau galimybių pažinti pramoninę jo pusę, pažinus – galimai atsikratyti vieno kito stereotipo ir apie pramonę, ir apie patį miestą. Čia galima rasti maršrutų, vedančių per senuosius pramoninius rajonus, ekskursijų metu galima užlipti ant savotiško dangoraižio – autokompresorių gamyklos „Panevėžio Aurida“ administracinio pastato stogo, įmonės „Aukštaitijos vandenys“ požeminiame vandens rezervuare atidaromos vis naujos menininkų parodos. Kiekvieną vasarą labai įdomioje industrinėje erdvėje, buvusioje siuvykloje, vyksta muzikos ir meno festivalis „Iškrovos“. Šį rudenį vėl vyks Atviros pramonės savaitgalis – vienam savaitgaliui atsivers ir į ekskursijas kvies keliolika šiuolaikinių miesto pramonės įmonių. Renginys išskirtinis – reikėtų nepražiopsoti.
Ką patartumei pirmą kartą į Panevėžį atvykstančiam turistui?
Patarčiau atvykus į miestą pirmiausia nueiti į turizmo informacijos centrą. Aš negalėjau patikėti sužinojusi, kiek daug žmonių nesinaudoja tokių centrų paslaugomis – pati esu visiška jų fanė. Tai puikiausia vieta iš vietinių gyventojų susirinkti informaciją apie įdomiausias lankomo miesto vietas, būtent tą dieną vykstančius renginius, sužinoti, kur geriausia pietų kaina, skaniausia kava ir gražiausias vaizdas nuotraukai. Taip, daug informacijos galima rasti ir internete, bet gyvo pokalbio su vietiniu, bent jau man, niekas nepakeis.
Kaip tik neseniai Panevėžio turizmo informacijos centras persikėlė į naują vietą – „Stasys Museum“ (Respublikos g. 40, Panevėžys). Tad dabar net ir papildomų pastangų nereikia dėti – atvykstate į naujausią ir šiuo metu lankomiausią miesto objektą, įsigyjate bilietą, o greta jus pasitiks mano kolegos, pasiruošę pasidalinti miesto žemėlapiais ir susukti jūsų galvą istorijomis apie tai, ką dar galima nuveikti Panevėžyje ir jo apylinkėse. Nė nepastebėsite, kaip pulsite užsisakinėti nakvynę, kad pasibūtumėte visam savaitgaliui. Arba, dar geriau – rekomenduoju iškart prieš atvykstant užsisakyti bent dvi (Šypt.).
Parengta įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą turizmo skatinimo projektą „Kelionės kryptis – Panevėžys“.