Naujienos

Panevėžys kviečia pramogauti

Pasimatymas spalio šeštadieniais Panevėžyje? Kviečiame! Panevėžys slepia daug unikalių paslapčių – tereikia miestą atrasti, pažinti ir patikėti, kad Aukštaitijos sostinė tikrai turi kuo nustebinti.

Turbūt daugeliui jau teko bent viena ausimi girdėti apie besikeičiantį Panevėžio miesto veidą: atsinaujinančias erdves, gražėjančius parkus ir skverus, kuriamus įdomius pramoninio turizmo produktus ir unikalų Senvagės fontaną su pramogine programa. Miestas yra atviras ir pilnas unikalių patirčių: savo akimis pamatykite atsinaujinančias viešąsias erdves, susipažinkite su pramoniniu turizmu ir išgirskite gamyklos darbuotojų pasakojimus, paragaukite išskirtinių skonių, pajuskite pramonės miesto dvasią, įsigykite čia gaminamų produktų ir atraskite iki šiol dar nepažintas vietas. Atsinaujinusio miesto simboliu tapo naujasis Senvagės fontanas, kuris susirinkusiuosius žavi unikalia pramogine, šviesų, muzikos ir projekcijų programa. Fontanas unikalius ir gali drąsiai konkuruoti su kitais fontanais ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Fontano pasirodymas šį penktadienį ir šeštadienį, nuo 21 val. šiais metais bus jau paskutinis. Planuojama, kad panevėžiečius bei miesto svečius muzikinis fontanas turėtų pradėti vėl džiuginti kitąmet pavasarį, sušilus orams. 

O kokius dar įdomius miesto objektus galima apžiūrėti atvykus į Panevėžį?

Juozo Miltinio palikimo studijų centras. Autentiška režisieriaus namų aplinka, atverianti paslaptis į jo pomėgius, teatrą ir gyvenimą. Jau daugiau nei du dešimtmečius panevėžiečius ir miesto svečius kviečia apsilankyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centras (Algirdo g. 54-19, Panevėžys), kuriame susipažinsite su legendinio režisieriaus autentiška namų aplinka, pabuvoti jo kambariuose, asmeninėje bibliotekoje. Režisieriaus gyvenimą, kūrybą ir išskirtinį jo talentą atskleidžia ekspozicijų salėje įrengta inovatyvi ir šiuolaikiška ekspozicija – sukurtos transformuojamos erdvės įvairaus pobūdžio renginiams, patraukli edukacinė, kurti ir improvizuoti skatinanti aplinka. Moderniai atnaujintos ekspozicijos chronologinėje laiko juostoje pateikiamas visas režisieriaus Juozo Miltinio gyvenimas. Čia kviečiama prisiminti teatro istoriją, naudojantis informacinėmis technologijomis pažvelgti į J. Miltinio asmenybę, gyvenimą, dramos studiją, pamatyti, kaip gimsta režisieriaus ir aktoriaus bendras kūrinys – spektaklis. Stiklo vitrinose atkurta Juozo Miltinio režisūrinė veikla – jo pagrindinis teatro repertuaras. Ekspoziciją papildo sukurtas ir įkomponuotas edukacinis pažintinis žaidimas „Miltinis ir jo teatro ženklai Panevėžyje virtualiai“, kviečiantis keliauti po miestą ir ieškoti legendinio režisieriaus ir jo teatro ženklų. Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas rankraštinis palikimas, kuris pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Lėlių vežimo teatras. Unikalus ir vienintelis Europoje – Panevėžio lėlių vežimo teatras kiekvieną vasarą, pasikinkęs du arklius, kolektyvas išvyksta į gastroles po Lietuvos kaimus ir miestelius. Kiekvienais metais pasirenkamas vis kitas maršrutas bei kitas Lietuvos regionas. Per daugiau nei 30 klajonių metų gastrolėse po kaimus būta visko. Ar lietus, ar kepinanti saulė, ar žvarba, besismelkianti iki kaulų, vežimas rieda tolyn ir aplanko atokiausias vietas. Kiekviena diena būna netikėta, nes nežinai, kas gali laukti. Į teatro vežimą telpa visas spektaklis, vežimas tampa ir scena, ir virtuve, ir miegamuoju. Keliavimas arklių traukiamu vežimu nelengvas tuo, kad ir patiems reikia vadelioti, pasirūpinti arkliais: juos girdyti, leisti pasiganyti ar baidyti puolančius mašalus. Teatras siūlo smagius spektaklius vaikams, o užsukus į teatro patalpas galima pamatyti palubėse riedantį traukinuką bei vitriną su įvairiausių pasakų personažų lėlėmis, kurias galima valdyti mygtukais.

Dailės galerija. Didžiausias vizualiojo meno centras Aukštaitijos regione, turintis tris skyrius – dailės galeriją, keramikos paviljoną ir fotografijos galeriją. Šiose ekspozicijų erdvėse pristatomi Panevėžio, Lietuvos ir užsienio dailininkai, fotomenininkai, tarpdisciplininio meno kūrėjai. Galerijos išskirtinumas – sukaupta šamoto (akmens masės) keramikos kolekcija, vienintelės tokio pobūdžio Rytų Europos regione. Kolekcijoje yra daugiau kaip 650 kūrinių ir kompozicijų, kuriuos sukūrė 170 menininkų iš 37 pasaulio valstybių, įskaitant tokius pasaulinius šiuolaikinės keramikos meno korifėjus, kaip Makoto Hattori (Japonija), Peteris Martinsons (Latvija), Giancarlo Scapin (Italija), Rimas VisGirda (JAV). Kolekcija galerijai sukaupta nuo 1990 metų rengiant Panevėžio tarptautinius keramikos simpoziumus. Šie simpoziumai turėjo didelės reikšmės Lietuvos šiuolaikinės keramikos raidai ir meno istorikų vadinami „Panevėžio mokykla“. Dalį kolekcijos kūrinių galima pamatyti Keramikos paviljone ir galerijos kiemelyje. Panaikinus Kauno keramikos muziejų, tai yra vienintelė nuolatinė šiuolaikinės keramikos ekspozicija Lietuvoje. 

Viešbutis „Romantic“ – vienintelis viešbutis Lietuvoje įsikūręs restauruotame pramoninio malūno pastate ir „Etno SPA“ – unikali vieta su alaus vonia. Viešbutis „Romantic“ – tvarumo ir ekologijos keliu žengiantis verslas. Viešbučio komanda patys aktyviai įsitraukia į ekologiją skatinančias veiklas bei kviečia tai daryti ir viešbučio svečius. Pavyzdžiui, už surinktus 50 vienetų plastikinių butelių kamštelių mainais viešbučio restorane galima pasimėgauti kava ar arbata. Šis viešbutis apdovanotas  ir „Žaliojo rakto“ sertifikatu, kuris išreiškia įstaigos įsipareigojimus laikytis griežtų Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education) nustatytų reikalavimų.

Viešbutyje įsikūrusiame „Etno SPA“ turima alaus vonia puikiai veikia kaip antidepresantas. Alaus vonia prisotina odą B grupės vitaminais, taip pat vitaminu A, D, E ir mineralinėmis medžiagomis. Alaus sudėtyje esantys apyniai, miežiai ir mielės skatina antibakterinį poveikį, šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, slopina įvairius skausmus, padeda iš organizmo pašalinti susidariusius šlakus ir toksinus, gerina virškinimą.

„Glasremis“. Kūrybingų žmonių rankose ugnies ir karščio pagalba stiklas virsta meno kūriniais. Jau trečią dešimtį veikianti meninio stiklo studija „Glasremis” savo veiklą pradėjo 2000 metais. Jos įkūrėjas – panevėžietis Remigijus Kriukas – gerai žinomas stiklo menininkas, kuris reprezentuoja savo miestą, Lietuvą visame pasaulyje jau nuo 1985 metų, dalyvaudamas ir laimėdamas ne vieną apdovanojimą prestižiškiausiuose tarptautiniuose simpoziumuose, parodose, mugėse. Studijoje gimusių kūrinių mintis gana plati – nuo abstrakcijų ir dekoratyvumo iki emocijų bei filosofijos, nuo gamtos formų iki individualių išgyvenimų. Remigijaus vizijas įgyvendinti padeda patyrę, savo profesiją išmanantys stiklapūčiai. Kiekvienas stiklo dirbinys yra išskirtinis, kadangi nuo pradžios iki pabaigos yra formuojamas savo darbą mylinčių meistrų rankomis. Studijoje yra unikali galimybė pamatyti stiklo kūrinio gimimą, susipažinti su įvairiomis gamyboje naudojamomis technologijomis: laisvu stiklo formavimu, pūtimu, liejimu. Nuo 2014 metų kas du metus studija suburia pačius žymiausius stiklo menininkus iš viso pasaulio dalyvauti, kurti, improvizuoti išskirtiniame, vieninteliame tokiame Europoje tarptautiniame meninio stiklo simpoziume „GlassJazz“. 

Birutės gatvė. „Seklyčia prie uosio” ir raktų medis. Senas brukas ir legendinis uosis apipintas mitologinėmis legendomis. Užeiga „Seklyčia prie uosio“ yra įsikūrusi Panevėžio senamiestyje, prie vienintelės Panevėžyje esančios autentiškos akmenimis grįstos Birutės gatvelės. Šalia seklyčios stūkso nudžiūvęs uosis, visų žinomas Raktų medžio vardu. Iki šių dienų yra išlikusi tokia legenda, kad labai seniai gyveno žmogus, vardu Teisius. Jis pasižymėjo gerumu ir noru visiems padėti, sutaikyti susipykusius. Jam mirus, dievai jį pavertė uosiu ir pavadino teisybės medžiu. Kiekvienas atvykėlis ant apdžiūvusio uosio gali prikalti raktelį ir sulaukti savo tiesos. Prieš beveik 200 metų akmenimis grįsta A. Smetonos ir Respublikos gatves jungianti Birutės gatvelė mena senus laikus. Archeologų teigimu, tuometė Panevėžio valdžia 1820 metais priėmė nutarimą, kad reikia akmenimis išgrįsti turgaus aikštę ir aplinkines gatves, tarp jų – ir Birutės. Ilgą laiką, ši gatvelė, kaip ir kitos miesto gatvės, buvo užlieta asfalto sluoksniu, bet 2010-ųjų vasarą joje tiesiant kanalizacijos tinklus darbininkai pašalino asfaltą ir po juo rado gerai išsilaikiusį iš akmenų grįstą bruką, kuris Birutės gatvelę daro išskirtine.

Garsiųjų Moigių namai. Kelionė po Panevėžio istorijos puslapius. Lietuvių bajorų Moigių statytuose trijuose namuose Panevėžyje, vasario 16-osios g., įsikūręs miesto kraštotyros muziejus. Po daugiau nei dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, miesto muziejus lankytojus pasitinka naujomis ekspozicijomis ir erdvėmis, naujomis edukacinėmis programomis bei ekskursijomis po muziejų. Pagrindiniame muziejaus pastate įrengta Panevėžio istorijos ekspozicija „Epochų dialogai“, kurią sudaro interaktyvūs muziejiniai pasakojimai: „Didžiuojamės Panevėžiu“, „Panevėžio krašto etnografija“, „Nuo priešistorės iki modernėjančio miesto“, „Raudonasis teroras“, „Okupacijų gniaužtuose.1940–1990m.“ Rekonstruojant Moigių pastatų komplekso III pastatą įrengti Edukacijos bei Restauravimo ir konservavimo centrai. Pastatas pasikeitė neatpažįstamai – įrengtos 3 modernios spalvingos edukacinės klasės, skirtos pažinti gamtą, etninę ir miesto kultūrą. Edukacijai pritaikytame rūsyje lankytojai gamins ir ragaus aukštaitiškus patiekalus. Kitose edukacinėse erdvėse galima pamatyti dinozaurą, skruzdėlyno gyventojus, bičių avilį, miesto planus ir praeities vaizdus.

„Siaurukas“. Ten, kur dar XX a. nutiestais siaurais bėgiais rieda traukinys visų meiliai Siauruku vadinamas. Panevėžį galima drąsiai vadinti miestu prie istorinio Siaurojo geležinkelio. 1996 metais šalies siaurasis geležinkelis – ilgiausias Europoje – įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Cechuose, kur anksčiau būdavo remontuojami traukiniai, tebestovi senoji iki šios dienos pilnai veikianti ir naudojama įranga: presai, įvairios staklės. O buvusi geležinkelio kalvė dabar paversta svetaine. Jos žaizdras gali tapti įspūdingų matmenų židiniu. Lentynose išrikiuota įvairių žibintų ekspozicija. 1938 metais 4000 kvadratinių metrų ploto garvežinėje lankytojai galės iš arti apžiūrėti siauruko vagonus, šilumvežius ir vieną iš trijų Lietuvoje likusių garvežių. Ar žinojote, kad 2017 metais garsus lenų režisierius Jaceko Glombo garvežinėje statė spektaklį „Stotelė“?

Ekskursija „Nuo fabriko iki fontano“

Įspūdingas naujasis Panevėžio Senvagės fontanas traukte traukia turistus atvykti ir savo akimis pamatyti penktadienio ir šeštadienio vakarais vykstančius fontano šou pasirodymus. O ką dar nuveikti Panevėžyje atvykus pažiūrėti fontano? Čia agentūra „Panevėžys NOW“ tiesia Jums pagalbos ranką ir kviečia į šį šeštadienį (10 16) vyksiančia NEMOKAMĄ ekskursiją po pramonės karaliumi tituluojamą miestą. Nuo pat 12 val. Jūsų laukia pažintis su įdomiausiais miesto pramoniniais objektais, kultūros erdvėmis, galerijomis, vakariene ir žinoma – muzikiniu fontano šviesų šou.

Programa

12.00–12.30 val. Susitikimas su gidu – organizuojamas bendras transportas 

12.45–13.45 val. Paroda požeminiame vandens rezervuare „Vandens veidas“

14.00-15.00 val. Apsilankymas meninio stiklo studijoje „Glasremis“

15.15–16.15 val. Apsilankymas parodoje „Dabarties Ekranas“

16.30–18.45 val. Ekskursija po istorinę pramoninio miesto dalį

19.00–20.30 val. Vakarienė* legendiniame restorane „Vakarinė Žara“ 

21.00–21.30 val. Panevėžio Senvagės fontano garso ir šviesų šou pasirodymas

*Už vakarienę restorane dalyviai moka patys.

Nuoroda į registraciją: https://bit.ly/3BNtpEw

Informacija: Welovelithuania