Naujienos

Panevėžys žengia pokyčių keliu

Tik stipriausieji geba net ir krizių metais stiebtis į viršų

Šiandien viena stipriausių Panevėžio sričių – pramonė – išgyvena pačius geriausius modernaus verslo laikus. Panevėžio miesto savivaldybės inicijuojami pokyčiai jau duoda rezultatų daugelyje sričių – nuo švietimo iki verslo. Optimizmo Panevėžiui įkvepia ir rekordiniai grįžtančių iš užsienio skaičiai. Miestą prie Nevėžio atranda ir turistai, susidomėję pramoniniu turizmu. „Panevėžys turi senas pramonės tradicijas, todėl ir šiandien stipri, auganti pramonė, palankios sąlygos verslui, investicinis patrauklumas išlieka kertinėmis sąlygomis miestui augti. Savivaldybės vykdomi projektai ir priimami sprendimai prisideda prie verslo aplinkos gerinimo. Džiaugiamės, kad mieste veikiantis verslas pastebi pokyčius ir juos vertina. Visada esame atviri ir pasiruošę išgirsti verslo bendruomenės pasiūlymus, kokių veiksmų dar galėtume imtis“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Optimizmo daugėja

Jau antrą kartą vykdyto išsamaus miesto verslo aplinkos vertinimo rezultatai šįmet nuteikė išties optimistiškai. Panevėžio plėtros agentūros direktorės Monikos Miniotaitės teigimu, gauti duomenys rodo, kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių verslo atstovų planuoja stabilią ar netgi augsiančią apyvartą: 36,1 proc. apklaustųjų teigia, kad apyvarta didės, o 35,8 proc. – kad išliks stabili. „Apklausos rezultatai rodo, jog situacija, susijusi su daugeliu vertintų verslo aplinką apibūdinančių veiksnių, gerėja. Tarp geriau įvertintų veiksnių – informacijos verslui pasiekiamumas ir operatyvumas, administracinės naštos mažinimas, elektroninių paslaugų prieinamumas, infrastruktūra verslui steigti ir plėtoti, bendra ekonominė aplinka. Tai rodo realias aktyvesnio verslo aplinkos gerinimo Panevėžyje perspektyvas“, – apibendrino M. Miniotaitė.

Įsibėgėjus Panevėžyje vykdomiems infrastruktūriniams projektams, darbdavių taip pat paprašyta įvertinti jų naudą ne tik gyventojų patogumui, bet ir verslo aplinkai. Poilsio, kultūros ir kitų viešųjų erdvių sutvarkymas, apklausos dalyvių nuomone, turi teigiamą efektą verslo aplinkai – šiuos atsakymus rinkosi nuo 65 iki 80 proc. respondentų. Anot M. Miniotaitės, įvertinus apklausos rezultatus, šiais metais planuojama apžvelgti miesto pokyčius judant strategine „Pramonės 4.0“ kryptimi.

„Jau dabar duomenys rodo, kad 59 proc. respondentų sutinka, jog Panevėžys yra inovatyvios pramonės centras, 68 proc. teigia, kad mieste tinkamos sąlygos inovatyviam verslui plėtoti. Specialistų, aktualios informacijos ir paskatų plėtoti inovatyvų verslą trūkumas – kryptys, kuriomis reiktų įgyvendinti iniciatyvas verslo aplinkai mieste gerinti, pasirinkus strateginę „Pramonės 4.0“ kryptį“, – konstatavo M. Miniotaitė.

Geri specialistai – ateities garantas

Viena opiausių problemų vertinant verslo aplinką Panevėžyje išlieka nepakankama darbo jėgos pasiūla. Pernai teigusiųjų, kad šis rodiklis juos tenkina arba visiškai tenkina, buvo 18 proc., šiemet šis skaičius tesiekia 14 proc. Atitinkamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą pernai ir šiemet teigiamai įvertino 9 proc. respondentų. Regiono verslo atstovų nuomone, darbuotojų stygius daro reikšmingą poveikį tiek darbo sąnaudoms, tiek veiklos plėtrai, taip pat apsunkina galimybes užtikrinti kokybišką kliento patirtį dirbant su įmone.

„Vis dėlto, nepaisant apklausos dalyvių akcentuojamo bendro specialistų skaičiaus rinkoje trūkumo, Panevėžio įmonės planuoja per ateinančius penkerius metus darbuotojų skaičių didinti – numatomas augimas iki 5 proc.“, – atskleidė M. Miniotaitė.

Panevėžyje didžiausias poreikis jaučiamas specialistų, įgijusių išsilavinimą technologijų, ypač gamybos ir informacinių, srityje: elektronikos ir robotikos, gamybos ir įrenginių techninės priežiūros inžinierių, duomenų analitikų, programuotojų, informacinių sistemų specialistų. Nors 65 proc. apklaustų įmonių teigia, jog Panevėžio regiono profesinėse ir aukštosiose mokyklose ruošiami aktualių mokymo programų specialistai, daugiau kaip trečdalis pripažino, kad daugiau nei pusę savo darbuotojų yra išmokiusios pačios. Siekdamos pritraukti reikiamus žmogiškuosius išteklius, įmonės taip pat akcentuoja siūlomus konkurencingus atlyginimus, vakarietišką darbo kultūrą, lanksčias darbo sąlygas, veiklos skaidrumą.

Žingsniu priekyje

„Panevėžys, kaip ir dauguma Lietuvos miestų, susiduria su tam tikrais iššūkiais pritraukti kvalifikuotų specialistų. Suprasdami pramonei jautrų technologinio išsilavinimo specialistų trūkumą, išgryninę „Pramonės 4.0“ kryptį, ėmėmės veiksmų situacijai keisti, taip pat inovatyviomis priemonėmis mokydami ir sudomindami vaikus ir jaunimą STEAM ugdymu. Labai džiugina verslo iniciatyvumas ir konkretūs žingsniai sprendžiant darbuotojų trūkumo klausimą. Tai ne tik rodo įmonių atsakomybę bei ryžtą keisti situaciją, bet ir didina jų, miesto patrauklumą“, – sakė meras R. M. Račkauskas.

Darbo jėgos trūkumo problemą vietos verslas sprendžia išradingai. Per du šimtus darbuotojų turinti Panevėžyje veikianti estų kapitalo įmonė „Harju Elekter“ – novatorė Aukštaitijos regione. Gamybą perkėlus į naują gamyklą, likusios laisvos patalpos panaudotos netradiciškai – jose įsteigta akademija, kurioje bus mokomi ne tik įmonės darbuotojai, bet ir savo kelio dar ieškantys moksleiviai. Bendrovės „Harju Elekter“ vadovas Tomas Prūsas pasakoja, jog įmonė jau ir anksčiau pati mokydavusi darbuotojus pameistrystės principu, bet nuo praėjusių metų kilstelėjo kartelę į aukštesnį lygį. Akademijoje įrengtos šiuolaikiškos patalpos bei laboratorija, dirba ilgametę patirtį turintis dėstytojas. Joje darbuotojai ruošiami ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

„Jau beveik šimtas darbuotojų įvairiu lygiu baigė šią akademiją. Išmanumas, noras tobulėti daro mus patrauklius verslo partneriams“, – teigė T. Prūsas.

Verslas suteikia galimybių

„Harju Elekter“ nusiteikusi neapsiriboti vien mokymais savo darbuotojams. Jau šį rudenį į jos akademiją bus kviečiami ir moksleiviai. Jaunimas galės iš labai arti susipažinti su elektrotechnika, kurios sistemos kuriamos ir gaminamos šioje gamykloje.

„Jaunuolius siekiame sudominti galimybėmis išmokti nuo litavimo iki 3D brėžinių projektavimo, dirbti kompiuteriu su schemomis, kurias naudoja pasaulinės įmonės. Mūsų intencija – sužadinti smalsumą, paskatinti jaunus žmones rinktis inžinerines studijas arba pameistrystės kelią. Inžinerinis darbas, kaip ir programavimas, yra ateities specialybė“, – neabejoja inovatyvios įmonės vadovas.

Juolab kad Panevėžyje yra visos galimybės įgyti paklausią specialybę – tai vienas iš nedaugelio miestų, kur yra visų lygių mokymo įstaigų – nuo profesinių mokyklų iki Panevėžio kolegijos ir KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto.

Inovacijų keliu einančios Panevėžio įmonės stoja greta šalies verslo lyderių. Lietuvoje viena pirmaujančių lanksčių pakuočių su fleksografine spauda gamintojų Panevėžyje veikianti bendrovė „IOCO Packaging“ šiemet nominuota nacionaliniam „Industry 4.0 žvaigždės“ apdovanojimui už funkcionalią ir praktišką „Veiklos procesų pokyčių valdymo sistemą“, turinčią lanksčias modifikavimo galimybes ir aptarnavimo kompetencijas.

Kryptis – į Panevėžį

Panevėžys – vienas stipriausių Lietuvoje pramonės miestų. Gerai atlyginamas darbo vietas siūlo ne tik nuo seno čia veikiančios ir nuolat plėtrą vykdančios įmonės, bet ir ateinantys nauji investuotojai. Darbo vietų skaičius Panevėžyje nuolat auga – vien laisvojoje ekonominėje zonoje kitais metais bus sukurta per 1000 naujų darbo vietų. Įmonių augimo tempai būtų dar spartesni, jeigu miestas darbdaviams galėtų pasiūlyti daugiau specialistų, todėl labai laukiami grįžtantieji iš užsienio. O jų srautas, Panevėžio plėtros agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus išaugo kone 90 proc.

„Kalbant apie tai, ką miestas gali pasiūlyti grįžtantiesiems, norisi akcentuoti tris priežastis: miesto patrauklumas šeimoms, augančios įmonės ir darbo galimybės bei laisvalaikio užsiėmimų pasiūla“, – pabrėžė R. M. Račkauskas.

Panevėžyje besikuriančios jaunos šeimos gali pretenduoti gauti paramą pirmam būstui įsigyti. Šeimos Panevėžį vertina ir dėl to, kad, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, čia itin patogu auginti vaikus. Ikimokyklinio, bendrojo ugdymo įstaigų tinklas puikiai išplėtotas, sudarytos sąlygos mokytis iš užsienio atvykusiems vaikams, miestas kompaktiškas – tėvams nekyla problemų užregistruoti atžalas į norimą ugdymo įstaigą šalia namų, negaištama laiko automobilių spūstyse.

Panevėžio mokyklose ne tik atnaujinama infrastruktūra, bet ir ieškoma inovatyvių ugdymo metodų: vaikai sodina daržoves šiltnamiuose, programuoja robotus, žaidžia futbolą moderniuose stadionuose. Šeimoms patogu ir tai, kad mieste siūlomas itin platus neformaliojo ugdymo paslaugų pasirinkimas – nuo baseinų, muzikos ir dailės užsiėmimų iki gamtos pažinimo ir robotikos. Vaikų būrelių kokybė ir įvairovė nė kiek neatsilieka nuo kitų didžiųjų miestų, o kainos – daug draugiškesnės, kai kuriais atvejais mažesnės net kelis kartus.

Mokytis kitaip

Panevėžio miesto savivaldybė dideles investicijas skiria švietimui – tarp moksleivių itin populiarus išskirtines galimybes susipažinti su technologijomis suteikiantis modernus ir didžiausias Lietuvoje robotikos centras „RoboLabas“. Šį rudenį pradeda veikti ir regioninis atviros prieigos STEAM centras. Jau trečius mokslo metus pradėsiantį „RoboLabas“ lanko apie tris šimtus vaikų. Jie būreliuose tobulina savo informacinių technologijų, techninės kūrybos ir inžinerijos gebėjimus. O nuo šio rudens duris atversiančiame Panevėžio regioniniame STEAM prieigos centre laukiami visi regiono vyresniųjų klasių vaikai. Moderniai įrengtos laboratorijos ir itin stipri komanda leis moksleiviams pamatyti, kad mokytis net ir sunkiausių dalykų gali būti labai smagu.

„Ir „RoboLabas“, ir STEAM centras Panevėžiui labai svarbūs, tai padeda įgyvendinti miesto pasirinktos „Pramonės 4.0“ strategijos nuostatas. Verslui reikia inžinierių, deja, ši profesija dar nėra ganėtinai populiari. Šie centrai ir buvo įkurti tam, kad vaikams parodytume, kokia gali būti įdomi, pilna atradimų inžinerija, kad nuo pat mažų dienų jie galėtų save išbandyti ir atrasti tiksliųjų ar gamtos mokslų srityje. Tik bendradarbiaudami pasieksime pačių geriausių rezultatų“, – teigė Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė.

Pramonės, meno ir turizmo sintezė

Pastaraisiais metais Panevėžio patrauklumas itin išaugo.

„Kokybiškas gyvenimas – tai ne tik galimybė užsidirbti, bet ir tinkamos sąlygos turiningai leisti laisvalaikį. Atsinaujinantis Panevėžys kasmet atveria vis naujų vietų ir veiklų patiems įvairiausiems pomėgiams. Prie to daug prisideda savivaldybė, iniciatyvūs miesto verslininkai, kultūros ir sporto bendruomenės. Bendras visų mūsų darbas miestą daro jaukesnį, įvairesnį ir įdomų gyventi kiekvienam“, – pabrėžė meras R. M. Račkauskas.

Sparčiai atnaujinamos miesto žaliosios, kultūros ir poilsio erdvės. Įdomiam laisvalaikiui paruošti puikūs dviračių takai, viešos kepsninės, maudyklos, gultai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt. Mieste veikia baseinai, vandenlenčių parkas, gimnastikos, ekstremalaus sporto aikštelės, ledo arena – viskas, ko reikia šiuolaikiniam žmogui.

Ieškantiems kultūros Panevėžyje žiūrovų laukia 4 teatrai, 2 kino teatrai, atnaujinti muziejai ir galerijos. Mieste kuriama pagrindinė Šiaurės Lietuvos kultūros erdvė – Stasio Eidrigevičiaus menų centras.

Panevėžys baigia išsigryninti ir pramoninio turizmo kryptį. Bėgant laikui ir keičiantis aplinkybėms, kai kurios erdvės, anksčiau naudotos pramonei, dabar duris atveria kultūrai.

Menininkai Vaida Andrijauskaitė ir Danas Hermouet kuria naują miesto identitetą sujungdami pramonę ir meną drąsiuose kultūros projektuose. Pernai jie nustebino pakviesdami į parodą įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nebenaudojamame vandens rezervuare, o šiemet buvusios pramonės gigantės „Ekrano“ gamyklos sienas pavertė didžiausia šalyje meno galerija po atviru dangumi.

V. Andrijauskaitė neabejoja: kūrybinės iniciatyvos, kuriose susipina pramonė ir menas, atvers naujas galimybes Panevėžiui įprasminti savo būtį, o kartu suteiks naujų galimybių bendradarbiauti menui ir pramonei.

„Panevėžio pramoninis palikimas ir dabar vykstantys industriniai virsmai intriguoja kūrybiškai ieškoti ryšių su miestu per istoriją, sentimentą, architektūrą ir atrasti vis naujas istorijas, erdves, žmones“, – sako menininkų pora.