Naujienos

Pasaulinėse superkompiuterių lenktynėse varžosi ir panevėžietis tyrėjas, mokslinės programinės įrangos kūrėjas Raimondas Galvelis. Dabartiniuose savo projektuose daugiausia dėmesio jis skiria kompiuteriniam vaistų atradimui, naudojant molekulines simuliacijas.

Įsivaizduokite kompiuterį, per sekundę atliekantį milijardus skaičiavimo operacijų. Šių kompiuterių galimybes pirmiausia įvertino pasaulio mokslininkai. Superkompiuteriais atliekant našiuosius skaičiavimus, kuriamos ypač tikslios prognozės, vykdomi žmogaus genomo tyrimai. Superkompiuteriai pasitelkiami karinėje pramonėje, kuriant dirbantį intelektą, o užuot atlikus vaistų bandymus su gyvūnais, jie simuliuojami skaitmeninėje aplinkoje.

Šiuo metu R. Galvelis darbuojasi kompanijoje, kuriančioje programinę įrangą kompiuterizuotam vaistų kūrimui. Raimondas programuoja įvairius algoritmus biologinių sistemų modeliavimui atominiame lygmenyje. „Dabartiniai mano projektai susiję su grafinių plokščių ir kitų didelio našumo skaičiavimo įrenginių pritaikymu molekulinėms simuliacijoms bei dirbtinio intelekto panaudojimu didinant simuliacijų tikslumą ir patikimumą“, – aiškina R. Galvelis. Turbūt dažnam teko girdėti apie ypač galingų superkompiuterių panaudojimo galimybės moksle – mokslininkai jau atlieka neįtikėtinai sudėtingus ir ambicingus tyrimus, o superkompiuterių galimybės jau dabar atrodo beribės.

Pasak R. Galvelio, visa biologija yra tik molekulės ir jų cheminės reakcijos, visa chemija – tik fizikinės sąveikos tarp atomų branduolių ir elektronų, o visa fizika – tik įvairūs matematiniai modeliai ir lygtys. Turint pakankamai galingą kompiuterį, būtų galima viską modeliuoti ir suprasti, bet, deja, dabartiniai superkomputeriai dar nėra pakankamai galingi. Anot jo, jau įmanoma tiksliai modeliuoti mažų molekulių savybes ir jų chemines reakcijas, bet biomolekulės tam dar yra per didelės. „Turbūt prireiks dar kelių dešimtmečių technologinės pažangos, kol bus įmanoma pilnai modeliuoti biologiją. Bet naudojant įvairius suprastinimus, jau įmanoma bent iš dalies modeliuoti biologines sistemas, kaip pavyzdžiui, vaistų sąveiką su receptoriais, nors dažnai tam dar pritrūksta tikslumo ir patikimumo“, – pasakoja Raimondas, kuriam didžiausias įvertinimas yra, kai jo mokslinio darbo rezultatai panaudojami praktiškai ir prisideda technologinio progreso.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje „Sekundė“.