Naujienos

Tvarus menas Lietuvoje: jam kurti ketinama panaudoti ir varškę

Panevėžyje gyvenantis prancūzų kilmės menininkas Dan Hermouet bando visai kitaip pažvelgti į fotografiją – dar prieš kelis šimtmečius naudotiems procesams jis bando pritaikyti maiste, per Aukštaitijos sostinę tekančio Nevėžio dugne ir „Ekrano“ gamykloje randamus produktus. Toks eksperimentinis žingsnis – ne tik naujų praktikų kūrimas, bet dėmesio atkreipimas į tvarumą bei požiūrį, kad pramoninis identitetas ir po jo liekančios atliekos gali tapti meno dalimi.

Kūriniai išlieka kur kas ilgiau

D. Hermouet su įvairiomis medžiagomis eksperimentuoja ir kuria pasitelkdamas alternatyvios XIX a. fotografijos technologijų pagrindus. Fotografijoms skirtus atspaudus jis gamina naudodamas specialią, šviesoje kietėjančią emulsiją, sluoksnis po sluoksnio ją nuplaunat po vandeniu iki kol gaunamas norimas rezultatas.

Tai kruopštus ir ilgalaikis, kartais net iki dviejų mėnesių užtrunkantis darbas, mat procesas kartojamas nuo kelių iki keliasdešimties kartų, kol sukuriamas daugiasluoksnis atspaudas. Taip pat užtrunka ir tyrimai bei bandymai siekiant atrasti kūriniui tinkamiausią medžiagą. Galutinis visų šių procesų rezultatas – unikalūs, vienetiniai ir ilgalaikiai permanentiniai meno kūriniai, išliekantys keliasdešimt kartų ilgiau nei bet kokia kita fotografijos forma.

„Spausdintuvu nuotrauką galima atspausdinti vos per kelias sekundes. Liūdna, bet dažnai nuotraukos dingsta kietuosiuose diskuose kaip kokiose juodosiose skylėse. Kitais atvejais jos turi kelias sekundes šlovės socialinių tinklų platformose. Visai kas kita, kai nuotraukos atsiduria galerijoje, kai žmonės daugiau dėmesio kreipia į meną, tiesiog „įeiti“ į jį. Ir dėl paties proceso, ir dėl tokio potyrio šis fotografijos būdas man tampa labai asmeniniu“, – kalba D. Hermouet.

Pigmentų ieško ir upėje

Minėti atspaudai istoriškai gaminami naudojant kalio ar natrio dichromatą, akacijų sakus ir akvarelinius pigmentus. Visgi toks būdas yra ganėtinai taršus. Norėdamas prisidėti prie tvarumo, menininkas nusprendė pakoreguoti procesą ir naudoti iš varškės gaminamą kazeino baltymą. Taip pat kūrybai jis pasitelkia krakmolo gamybos atliekas, Nevėžio pakrantės žemę ir iš geriamojo vandens nugeležinimo proceso metu likusį geležies oksidą. Visos šios medžiagos galiausiai virsta įvairiaspalviais, antspaudams gaminti naudojamais pigmentais.

Visgi kol kas didžiausias Dan dėmesys nukreiptas į šio eksperimentinio proceso tobulinimą ir naujų medžiagų panaudojimo galimybes, ką paskatino ir stipendiją skyrusi Lietuvos kultūros taryba.

„Tai nėra naujo metodo sukūrimas, į tai žiūriu kaip galimybę išplėsti dabar esantį metodą, bet viską padaryti kiek kitaip. Ypač kai šiame metode galima visiškai valdyti procesus: kontroliuoti drėgmę, temperatūrą, keisti spalvas. Šis fotografijos metodas yra labai žavus ir asmeniškas, nes iš tos aplinkos, kur gyvenama, galima pasiimti viską, ką randate geriausio, įkvėpti gali ir žmonių pasakojimai. Gamindamas atspaudus taip pat galiu sugrįžti į tas vietas, kur jau buvau, įvykius, kuriuos patyriau prie daugybę metų“, – pasakoja Panevėžyje kuriantis menininkas.

Galimybė reabilituoti pramonės įvaizdį

Prie menininko propaguojamo tvarumo prisideda ir tai, kad šį fotografijos metodą galima panaudoti ant bet kokios medžiagos ar net pastatų sienų. Šįkart fotografijos bus spaudžiamos ant lino audinio atraižų, išmontuotų senų langų stiklo ir rėmų bei aliuminio skardos ir stiklo atliekų.

„Žmonės įvairiose vietose po savęs palieka šiukšles ir netvarką. Menas taip pat nėra tvarus, nes gaminama labai daug produktų. Visgi kai kurias medžiagas galima panaudoti dar kartą, pavyzdžiui, stiklo atliekos man yra tarsi lobis, nes aš šiam objektui galiu suteikti visai naują prasmę“, – teigia D. Hermouet.

Šios medžiagos buvo pasirinktos ne veltui, mat Panevėžio ir regiono identitetą formuoja pramonė. Taip pat norėta išnaudoti galimybę „reabilituoti“ gamybos įvaizdį, padidinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir meno atstovų kaip lygiaverčių partnerių. Būtent šios prasmės ieškojimas prancūzą ir toliau skatina pasilikti Aukštaitijos sostinėje.

D. Hermouet jau anksčiau turėjo įtakos Panevėžio miesto meno raidai. Buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje atidarytoje ilgalaikėje lauko galerijoje eksponuojamas jo ir Vaidos Andrijauskaitės bendras projektas „Dabarties Ekranas“. Ant pramoninių pastatų sienų keturiolikoje skirtingų vietų nugulė didelio formato urbanistinis menas – freskos, kuriose pasitelkiant fotografijas ir grafinį dizainą išgauti praeities ir dabarties vaizdiniai. Menininkai panaudojo Panevėžio kraštotyros muziejaus vizualiojo archyvo medžiagą, gamykloje dirbančių žmonių fotografijas ir buvusių gamyklos darbuotojų istorijas.

Informacija: manonamai.lt