Naujienos

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis: Siaurukas

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, mūsų taip meiliai vadinamas „siauruku“ turi turtingą istoriją. Tikrą pakilimą išgyvenęs tarpukariu, nuo pat įkūrimo jis buvo labai susijęs su Panevėžio ir kitų Aukštaitijos miestų pramonės įmonėmis, apylinkių ūkininkais dvarais ir priemiesčių gyvenimu.

Jei išgirdę žodį „siaurukas“ pagalvojote apie Anykščius, turime jus pataisyti – tikrieji „siauruko“ namai yra Panevėžys, kur siaurukas žiemoja, čia esančioje, 1938 metais pastatytoje 4000 kvadratinių metrų ploto garvežinėje lankytojai gali iš arti apžiūrėti siauruko vagonus, šilumvežius ir vieną iš trijų Lietuvoje likusių garvežių ir pasivažinėti rankine drezina.

Cechuose, kur anksčiau būdavo remontuojami traukiniai, tebestovi senoji iki šios dienos pilnai veikianti ir naudojama įranga: presai, įvairios staklės. O buvusi geležinkelio kalvė dabar paversta svetaine. Jos žaizdras gali tapti įspūdingų matmenų židiniu. Lentynose išrikiuota įvairių žibintų ekspozicija.

Turistinio sezono metu siauruoju geležinkeliu galite keliauti reguliariais reisais Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai, taip galite pakeliauti šventiniais – pažintiniais reisais, tokiais, kaip „Božolė traukinys“ arba Kalėdinė iškyla ir aišku užsisakyti edukacinę kelionę.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija 

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje buvo tiesiamas keliais etapais. 1891 metais pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm pločio Švenčionėlių-Pastovų ruožas.

1898 metais geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 metų rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius, 6 pašto vagonus ir 154 krovinines platformas. 1903 metais juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra. Šiuo siaurojo geležinkelio ruožu buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausia miško medžiaga ir keleiviai.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims tiekė miltus.

Leidinyje „Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis“ (Kaunas, 1929) inžinierius A.Graurogkas rašė: „Prieš karą visoj Lietuvos, nustatytoj taikos su SSSR, teritorijoje buvo tik vienas siaurasis geležinkelis 75 cm platumo nuo Panevėžio iki Pastovų. Viso apie 215 km ilgio. Tas kelias buvo nutiestas 1898 m. ir valdomas bei eksploatuojamas privačios bendrovės. Tame kelyje buvo 42 garvežiai, 70 keleivių vagonų, 130 prekinių vagonų, 215 km telefono-telegrafo linijų, iki 23 aparatų, 22 stotys su keleivių namais ir dirbtuvės su mechaninių kalvių, liejyklos, dailidžių ir kitais skyriais“.

Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija-Pasvalys ir Joniškis-Žeimelis.

1920–1938 metais, kuriant siaurojo geležinkelio tinklą daug prisidėjo vietos savivaldybės.

Valsčių savivaldybės pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo prekių ir gaminių gabenimo apskaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.

Daugiausia eksportuotas sviestas, javai, sėmenys, importuota druska, trąšos, anglis, žibalas.

Regiono centras buvo Panevėžys, todėl pageidauta tiesaus kelio į Panevėžį linams, bekonams, javams vežti, o iš Panevėžio į apylinkes gabenti medieną ir miltus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.

1921 metais pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937-1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.

Sovietmečiu per parą siauruku pravažiuodavo iki 24 traukinių.

Dabar veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis.

1996 metais šalies siaurasis geležinkelis – ilgiausias Europoje – įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Valstybės saugomą kompleksą sudaro: 179 km ilgio, 1 340 ha plotą apimantys siaurojo geležinkelio ruožai: Panevėžys-Biržai, Panevėžys-Rubikiai, Joniškėlis-Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai.

Informacija: WeLoveLithuania