Naujienos

Karščiausia Panevėžio vieta: kas dedasi už legendinio fabriko sienų?

Panevėžys garsėja savo pramone – „Ekranu“, „Panevėžio stiklu“, „Kalnapiliu“, „Linu“... Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje populiarus pramoninis turizmas gal prigytų ir Lietuvoje – ir būtent Panevėžyje? Apsilankius viename iš fabrikų – „Panevėžio stikle“ – galiu pasakyti, kad tokia ekskursijas daugeliui paliktų net stipresnį įspūdį nei eilinis pažintinis takas.

Kodėl fabrikai stovi bent 800 km atstumu vienas nuo kito

„Panevėžio stiklas“ praėjusiais metais atšventė 55 metų jubiliejų. Nuo 1965 m. pastatytas jis atlaikė ir privatizaciją, ir bankroto grėsmę, ir akcininkų pasikeitimus – ir dabar planuoja plėtrą. Kadaise čia dirbo ir 1,2 tūkst. žmonių. Dabar likę 280, tačiau ateitis fabrikui piešiama šviesi.

Fabrike vyksta dvejopa gamyba. Iš plokščio stiklo gaminami įvairūs gaminiai statyboms – stiklas fasadams, vidinėms pertvaroms, dušo kabinoms. Ir gaminami milijonai skaidrios stiklinės taros vienetų per metus. Daugiausiai – stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių. „80 proc. dabartinės mūsų rinkos sudaro eksportas, tik 20 proc. lieka Lietuvoje. Vežam į Rusiją, Lenkiją. Vežame maždaug 500 km spinduliu – toliau stiklo taros neapsimoka vežti, – aiškino fabriko vadovas. – Net ir stiklo fabrikai daug metų yra statomi maždaug 800–1000 km atstumu vieni nuo kitų.“ Investicijos į stiklo fabrikus yra milžiniškos, tad tankiau juos statyti būtų pernelyg didelė rizika. Fabrikams tektų konkuruoti dėl ribotos rinkos maždaug 500 km spinduliu, nes toliau vežti produkciją nebūtų prasmės.

Lietuvoje yra du stiklo fabrikai – dar vienas stovi Kaune. Tačiau yra pasidalinta veiklos sritimis. Panevėžyje dirbama su skaidriu stiklu, o Kaune – su spalvotu. „Istoriškai taip susiklostė. Teorija galioja, kad galima perdažyti stiklą, tai Kaune dažoma iš žalio į rudą, iš rudo į žalią, bet iš skaidraus į spalvotą perdažyti labai brangu, labai sudėtinga ir labai daug reikia laiko“, – paaiškino G.Petrauskas.

Gamyba 24 val. per parą, krosnis užges tik 2032 m.

„Net jeigu ir neturėtumėm kur parduoti, vis tiek turėtumėm lydyti ir gaminti stiklą“, – įdomią detalę atskleidė fabriko vadovas. Gamyba „Panevėžio stikle“ vyksta nepertraukiamai, 24 valandas per parą. Nauja lydymo krosnis buvo užkurta 2017 m. ir bus užgesinta tik 2032-aisiais. „Visą laiką turim gaminti – negaminti negalim, tiesiog negalim nelydyti. Visuomet turi dirbti, suktis, lašėti – tiesiog tokia technologija“, – sakė G.Petrauskas.

Gamina tik milijonais

Iš viso „Panevėžio stiklas“ gamina apie 100 įvairių butelių variantų, apie 120 mln. vienetų. Maždaug 90 proc. – stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Pavyzdžiui, kai 15min lankėsi fabrike, tuomet iš iki raudonumo įkaitusios masės buvo štampuojami „Zubrowka“ buteliai, kurie vėliau iškeliavo į Balstogę, Lenkiją.

„Lenkams „Zubrowkos“ butelių tiekiam 50 mln. per metus. Mūsų šitokio tipo gamybai reikia didelių kiekių. Mes negalim gaminti, pavyzdžiui, tik keliasdešimt tūkstančių butelių, nes tiek pagamintumėm per pusę dienos“, – aiškino G.Petrauskas. Viskas atsiremia ir į tai, kad skirtingiems buteliams naudojamos skirtingos formos, kurių vienos kaina – apie 40 tūkst. Eur. Jeigu kas nors atsivežtų savo formas, kurios tiktų „Panevėžio stiklo“ mašinai, tai mažiausią užsakymą fabrikas priimtų nuo 100 tūkst. vienetų.

Jeigu fabrikui pačiam reikės užsakyti formą – tuomet jau kalbama apie mažiausiai 2 milijonus butelių. „Mažesnių kiekių su šita technika neapsimoka gaminti“, – sakė vadovas.

Kad gaminami milijonai butelių, anot G.Petrausko, galima įsitikinti net ir eilinėj parduotuvėj – stipriųjų alkoholinių gėrimų skyriuje kone pusė butelių yra pagaminti būtent „Panevėžio stikle“.

Visą straipsnį skaitykite portale 15 min.