Naujienos

IQ forumas Panevėžyje: ES investicijomis būtina stiprinti ir tas sritis, kuriose pirmaujame

Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės? Ar tai kliūtis, o gal galimybė ir naujas postūmis inovacijoms? Šie klausimai tapo svarbiausi rugsėjo 28-ąją Panevėžyje vykusiame IQ forume „Panevėžys 2022. Kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“.

Aukštaitijos sostinės verslo, politikos ir visuomenės lyderiai diskutavo, kaip tinkamiausiai panaudoti investicijas ir įgyvendinti ES „Next Generation EU“ bei „Naujos kartos Lietuva“ siekius. Ekonomikos transformacijai po pandemijos skirta 800 mlrd. eurų investicijų pagal „Next Generation EU“ programą, iš jų daugiau nei 2,225 mlrd. eurų atiteks planui „Naujos kartos Lietuva“.

Pastarasis turėtų padėti Lietuvai tapti stipresnei, gebančiai atremti ne tik regioninius, bet ir globalius iššūkius. Šiame plane numatytos ir su Vyriausybės strateginiais prioritetais susietos žaliosios, skaitmeninės ir į kokybišką švietimą orientuotos investicijos, padėsiančios siekti klimato kaitos tikslų, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, energetinį ir kibernetinį saugumą. Tai turėtų padidinti Lietuvos atsparumą galimoms krizėms ateityje.

Plane „Naujos kartos Lietuva“ energetikai ir žaliajai transformacijai numatyta 43 proc. (970,1 mln. eurų) visų lėšų, o daugiausia šių investicijų nukreipta į atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių plėtrą (338,2 mln. eurų), darnų judumą (337,9 mln. eurų) ir tvarią pastatų renovaciją (201,5 mln. eurų).

„ES mums buvo vertybinis ir ekonominis kompasas, į kurį nuolat orientavomės. Po 2004-ųjų ES mums buvo geriausios praktikos apsikeitimo etapas. Visa tai padėjo užaugti ir tapti tuo, kuo Lietuva yra šiandien. Dabar ES yra turbūt vienas geriausių turimų, tarp valstybių egzistuojančių, krizių sprendimo mechanizmų. Rusijos karo Ukrainoje metu sankcionuota 1212 asmenų, 108 subjektai kaip anglys, nafta, Rusijos bankai pašalinti iš SWIFT“, – kalbėjo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Pasak EK atstovo, viena didžiausių Europos silpnybių yra priklausomybė nuo Rusijos iškastinių išteklių, todėl būtina stiprinti energetinį saugumą. Su padariniais susiduria tiek verslai, tiek gyventojai. „Vienas sprendimų – taupymas, nes būtent jis gali padėti sutaupyti tokį kiekį, kiek sudegina viena valstybė. Pavyzdžiui, visoje ES termostate nustačius 1 laipsniu žemesnę temperatūrą, per metus būtų sutaupyta iki 10 mlrd. kub. m dujų. Tai prilygsta Austrijos vienų metų dujų poreikiui. ES dujų poreikis per metus sudaro apie 400 mlrd. kub. m“, – kalbėjo M. Vaščega.

Siekiant suvaldyti išlaidas už elektros energiją, EK siūlo 5 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą pasirinktomis didžiausios kainos valandomis. Taip šią žiemą būtų sutaupyti 1,2 mlrd. kub. m dujų. Taip pat M. Vaščega rekomenduoja nustatyti laikiną viršutinę pajamų ribą mažesnes ribines sąnaudas patiriantiems elektros energijos gamintojams, naudojantiems, pavyzdžiui, atsinaujinančius energijos išteklius, branduolinę energiją ar lignitą. Taip pat aptartas solidarumo įnašas, pagrįstas perviršiniu pelnu, gautu iš šių įmonių veiklos. Visos šios priemonės leistų valstybėms narėms surinkti apie 140 mlrd. eurų ir juos panaudoti vartotojų energijos sąskaitoms sumažinti.

Koncentruotis į geriausius

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė akcentavo, kad mūsų stiprybėms išryškinti reikėtų susikoncentruoti į tas sritis, kuriose jau turime konkurencinį pranašumą. „Ar galime visose srityse būti lyderiais? Būtume neadekvatūs, jei to siektume. Fokusą turime kreipti, pavyzdžiui, į finansų technologijų sritį. Mūsų stiprybė – susitelkimas“ , – sakė V. Česnulevičiūtė.

Pristatydama plano „Naujos kartos Lietuva“ reformas ir investicijas į žaliąją energetiką, viceministrė akcentavo, kad iš rusiškų energetinių spąstų Lietuva išsivadavo pirmoji Europoje, todėl šiuo metu, siekiant stiprinti energetinį saugumą, didelis dėmesys atitenka atsinaujinančiajai energijai, darniam transportui ir energijos taupymui ypač pastatų sektoriuje.

„Plano investicijos orientuotas į ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, o atsinaujinančiosios energetikos plėtra neabejotinai paspartins šį procesą, nes ilgainiui bus atsisakoma brangių ir taršių energijos išteklių importo – jau 2030 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminsime visą mūsų valstybei reikalingą elektros energijos kiekį“, – forume akcentavo viceministrė V. Česnulevičiūtė.

Pasak jos, plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas leistų pasiekti nuoseklų ir skaidrų proveržį: „Tam, kad nesustotume ir galėtume užtikrintai judėti į priekį, reikia atlikti struktūrines reformas, priimti nepopuliarius sprendimus, išspręsti įsisenėjusias problemas.“

Informacija: IQ.lt