Naujienos

Kuriami inovatyvūs skaitmeniniai įrankiai darbo rinkos analizei ir prognozei regionuose

Panevėžio plėtros agentūra pakvietė savivaldybių atstovus iš visos šalies nuotoliniu būdu aptarti darbo rinkai aktualių švietimo duomenų surinkimą savivaldybėse, kylančius iššūkius, poreikius bei galimybes. Šia tema kalbėta neatsitiktinai – pristatyti Lietuvoje analogų dar neturintys skaitmeniniai, duomenis analizuojantys ir sisteminantys įrankiai, kuriuos kuria Panevėžio plėtros agentūra, VšĮ „Klaipėda ID“ ir Lietuvos inovacijų centras.

Trys unikalūs projektai

Panevėžio plėtros agentūra ėmėsi įgyvendinti iššūkį – sukurti skaitmeninį įrankį, kurį naudojant, remiantis viešojo sektoriaus kaupiamais ir atveriamais duomenis, būtų galima numatyti ateities darbo rinkos tendencijas. VšĮ „Klaipėda ID“ taip pat kuria skaitmeninio įrankio prototipą, kuris realiuoju laiku pateiktų esamos ir potencialios darbo jėgos statistiką regione. Trečiasis projektas priklauso Lietuvos inovacijų centrui, kuriančiam skaitmeninį įrankį, skirtą žinių perdavimo stebėsenai, analizei ir vizualizavimui.

Panašių įrankių naudą jau įvertino Europos Sąjungos šalys. Panevėžio plėtros agentūros organizuoto nuotolinio renginio dalyvių atsiliepimai patvirtino, kad sprendimai ne mažiau aktualūs ir mūsų šalies švietimo ir darbo rinkos specialistams.

Ilgalaikės darbo rinkos prognozės – būtinybė

Europos šalių praktika rodo, kaip svarbu atverti ir susisteminti viešojo sektoriaus įstaigų kaupiamus švietimo, mokslo ir  darbo rinką atspindinčius duomenis. Jomis sėkmingai vadovaujasi įvairių sričių specialistai, pavyzdžiui, karjeros konsultantai, švietimo įstaigų atstovai, studentai, įdarbinimo agentūrų darbuotojai.

Panevėžio plėtros agentūra šiais metais atliko apklausą, kurios metu buvo renkami duomenys Panevėžio regiono darbo rinkos prognozei. Beveik 70 procentų tyrimo dalyvių nurodė susiduriantys su sunkumais rasti darbuotojų. Tyrimo metu išskirtos pagrindinės priežastys, kurios lemia darbuotojų trūkumą: bendras specialistų trūkumas darbo rinkoje, konkurencija su kitais darbdaviais bei senėjanti visuomenė.

„Duomenys, surinkti iš visų aštuonių Panevėžio regione veikiančių aukštojo ir profesinio mokslo įstaigų, parodė, kad per pusmetį sėkmingai įsidarbina 80 procentų studentų, baigusių aukštąsias mokyklas, ir 69 procentai – baigusių profesines mokyklas. Šie ir panašūs duomenys ypač naudingi konsultuojant moksleivius, kurie renkasi profesiją. Siekiama, kad šie duomenys atsispindėtų ir mūsų kuriamame skaitmeniniame įrankyje“, – sako Panevėžio plėtros agentūros analitikė Kara Guokė.  

Panevėžio verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad yra aktualus ne tik apibendrintas studentų įsidarbinimo rodiklis, bet taip pat, kiek iš jų įsidarbino pagal specialybę. Šiuo metu tokia informacija šia tema nėra renkama.

„Lietuvoje kalbame apie tai, kad reikia atverti duomenis ir, į juos atsižvelgiant, priimti darbo rinkai aktualius sprendimus užtikrinant ateities specialistų poreikį. Ne mažiau svarbu analizuoti situaciją ir konkrečiose savivaldybėse ar regionuose, atsižvelgti į jų specifiką ir poreikius. Deja, tam dažnai pritrūksta tokiu lygmeniu pateikiamų duomenų. Renginio metu sukvietėme savivaldybių ir regionų atstovus ir klausėme, ar su šia ir panašiomis problemomis susiduria ir jie. Taip pat renkame informaciją, kokių duomenų labiausiai trūksta bei kokius būtų aktualu atspindėti mūsų kuriamame įrankyje“, – pasakoja Panevėžio plėtros agentūros verslo aplinkos projektų vadovė Jūratė Raukštienė.

Skaitmeninis įrankis – pagalba įvairių sričių specialistams

Šiuo metu Panevėžio plėtros agentūra kuria analitinio įrankio, skirto regiono ateities darbo rinkos poreikiams prognozuoti, koncepciją bei atlieka potencialių duomenų šaltinių apžvalgą. Siekiama, kad skaitmeninis įrankis būtų tikslus, o surinkti duomenys – ilgalaikiai, todėl kuriant sprendimą bus pasitelkti mašininio mokymosi algoritmai. Kuriamas sprendimas, kurio pagalba išmaniosios technologijos automatiškai surinks duomenis, juos tarpusavyje sies, analizuos tam tikrus istorinius jų atsikartojimus ir tokiu būdu pateiks galimus jų scenarijus ateityje.

„Šis skaitmeninis įrankis turėtų palengvinti įvairių specialistų darbą. Jie realiuoju metu galėtų matyti darbo rinkos pokyčius bei numatomas ateities tendencijas. Numatoma, kad skaitmeninis įrankis leis atrinkti aktualius sistemoje kaupiamus duomenis, juos susisteminti ir vizualizuoti įvairiais konkrečiam specialistui aktualiais pjūviais, todėl tikimės, kad jo panaudojimas bus universalus“, – sako J. Raukštienė.

Tikimasi, kad per šešis projekto vykdymo mėnesius įrankis galėtų išvysti dienos šviesą, apdorotų pirmuosius surinktus duomenis ir pateiktų galimas darbo rinkos prognozes.

Darbo rinkos poreikių prognozė rengiama įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Atrasti Panevėžį: verslo aplinkos potencialas“.