Naujienos

Regionų konkurencingumas ir patrauklumas: ko Panevėžys mokosi iš Suomijos?

Persiritus į trečiąjį XXI amžiaus dešimtmetį sutinkama vis mažiau įmonių, netikinčių idėja, kad aukštą kvalifikaciją turintys darbuotojai yra vertingiausias bendrovės turtas. Tai ypač akivaizdu į inovacijas linkusiose įmonėse, kuriose ne kas kitas, o darbuotojai, įkvėpti naujų tendencijų, sėkmingai įsisavina informaciją bei sugeba ją pritaikyti, kurdami naujas technologijas ar tobulindami egzistuojančius verslo procesus. Tačiau, net ir neabejojant žmogiškųjų išteklių svarba, atrasti bei išlaikyti gerus, kvalifikuotus darbuotojus gali būti nelengva. Su šia problema itin dažnai susiduria Lietuvos regionuose įsikūrusios įmonės.

Panevėžio regiono įmonės – ne išimtis. Aukštaitijos sostinėje vis dažniau pastebimos į savo verslo plėtrą investuojančios inovatyvios Skandinavijos bei kitų Europos regionų bendrovės. Nors tokios tendencijos itin naudingos aplinkiniams gyventojams bei paslaugų kūrėjams, tai kelia nerimą vietiniam regione įsikūrusiam verslui – kova dėl kompetentingos ir kvalifikuotos darbo jėgos tik dar labiau padidėja. Teoriniai šių problemų sprendimai nesunkiai įsivaizduojami. Pavyzdžiui, problemų būtų galima išvengti, jei Panevėžio regione gyvenantys jaunuoliai aktyviau rinktųsi vietos aukštąsias bei profesines mokyklas, apsvarstytų karjeros galimybes gimtajame regione ar patirties ir žinių pasisėmę didžiuosiuose šalies miestuose bei svetur, grįžtų pritaikyti įgytas kompetencijas Panevėžio regiono įmonėse.

Tokią viziją puoselėja ir naujai besikurianti Panevėžio plėtros agentūra, sieksianti didinti regiono patrauklumą, kurdama verslui palankią ekosistemą, įgyvendindama projektus, skatinančius jaunuolius rinktis technologinius mokslus Panevėžio mieste bei stiprindama bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo institucijų. Norint pasiekti geresnių rezultatų naudinga pasidomėti, kaip panašias iniciatyvas įgyvendina svetur esančios regionų vystymo agentūros – kokie iššūkiai bei gerosios patirtys lydi jų kasdienybę. Šio tikslo vedini Panevėžio miesto savivaldybės bei Panevėžio profesinio rengimo centro atstovai drauge su Lietuvos inovacijų centro (LIC) projektų vadovu Tautvydu Pipiru lankėsi Suomijos Ostrobothnia ir Päijät-Häme regionuose. Vizito, organizuoto įgyvendinant tarptautinį regionų inovatyvumo potencialą puoselėjantį konsorciumą LARS, metu LIC bei Panevėžio regiono atstovai turėjo galimybę ne tik susitikti, bet ir inicijuoti bendrus projektus su verslo, aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovais bei minėtųjų Suomijos regionų vystymo agentūrų specialistais.

„Suomija turi sukaupusi ilgametę patirtį integruojant verslo ir pramonės poreikius į švietimo sistemą. Mokyklos, profesinio rengimo centrai, kolegijos ir universitetai – visos institucijos dirba  vedinos vieningo tikslo – ruošti ir ugdyti ateities rinkos poreikius atitinkančius, verslius ir žingeidžius specialistus. Šiam tikslui puikiai pasitarnauja vizito metu aplankytos regionuose įsikūrusios „Beamex“, „Kemppi“ ir „Oilon“ kompanijos, demonstruojančios sektinus pavyzdžius, kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės bendradarbiauja su švietimo įstaigomis bei vietos institucijomis ir kuria tvarią bei abipuse nauda grįstą „Pramonės 4.0“ ekosistemą regione. Šie Suomijos regionų pavyzdžiai yra itin aktualūs mūsų Panevėžiui, siekiančiam stiprinti regiono potencialą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – įžvalgomis apie tolimesnio bendradarbiavimo galimybes dalinasi susitikime Suomijoje dalyvavęs Panevėžio miesto savivaldybės Miesto plėtros skyriaus projektų vadovas Vytautas Kalinauskas.

„Įgyvendindami Baltijos jūros regione veikiančią iniciatyvą LARS padedame Panevėžio regionui identifikuoti sritis, kuriose regiono inovacijų ekosistema galėtų būti patobulinta. Taip pat siekiame drauge atrasti geruosius pavyzdžius, įgalinančius kurti inovatyvias vertės grandines, kuriose dalyvautų vietinės regiono įmonės bei švietimo institucijos“, – sako T. Pipiras.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui LARS, siekiančiam gerinti kompetencijas ir žinias sumanios specializacijos srityje bei didinti projekto partnerių atstovaujamų regionų augimo galimybes stiprinant jų inovacijų sistemos veikimą. Konsorciumas veikia pagal Interreg Baltic Sea Region programą, veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras